šerečkinis

ךerečkìnis, -ė adj. (2) 1. kuris iš prasto pakulinio audinio: Būtai anom šerečkìnėm [kelnėm] apsiavęs Brb. Dabar jau niekas šerečkìnių nenešioja Krok. 2. kuris iš kartūno: Iš šerečkìnių kartūnų siūdavo spadnyčias, suknias Lnkv.